Kai švara tampa pačia svarbiausia

Naujasis Koronavirusas, taip pat dar žinomas kaip SARS-CoV-2, plinta visame pasaulyje. Žmogaus žmogui perduodamas virusas keliauja kaip lašelinė infekcija. Kiekvienas asmuo gali padėti apsaugoti save ir kitus nuo gyvybei pavojingos plaučių ligos ir sustabdyti jos greitą plitimą su paprastomis higienos priemonėmis. Ši speciali tema yra skirta efektyviausiems apsaugos nuo infekcijos metodams pristatyti. 

When hygiene matters most

Kur įsigyti

Švarios ir higieniškos aplinkos svarba yra kaip niekad išaugusi. Mums visiems aktualu, kad į verslo centrą, medicinos ar prekybos įstaigą atėjęs klientas, į gamybos ar logistikos centrus užsukęs partneris jaustųsi saugus. Palaikykite higienišką aplinką su Karcher produktais profesionalams! Ar tai būtų verslo centras, parduotuvė, jūsų asmeninis biuras, statybvietė ar gamykla – švari aplinka svarbi visur. Apsilankykite bet kuriame Karcher centre, Deimena, Stokker, Technitis ar Sanistal parduotuvėje arba kreipkitės į savo Karcher vadybininką ir raskite geriausią sprendimą savo verslui.

Karcher logotipas

  

Logo Deimena

  

logo technitis

   

sanistal

   

Kodėl higienos laikymasis yra toks svarbus koronaviruso metu

Švarioje, gerai prižiūrimoje aplinkoje, kuri yra reguliariai valoma, patogenų perdavimo rizika yra žymiai mažesnė. Paviršiai nebėra mikrobų, bakterijų ar virusų dauginimosi vieta. Net sunkiai prieinamose vietose patogenai yra pašalinami kruopščiau.

 

Toliau skaitykite: Valymo priemonės švarai ir higienai namuose bei viešose vietose.

   

45123_SC_2_5_sink_app_6_CI15_300 dpi (jpg)

Karcher garų valytuvai prieš koronavirusą

Kärcher pasirūpino, kad garo valytuvų efektyvumas kovoje su virusais būtų išbandytas nepriklausomoje laboratorijoje. Rezultatas: tinkamai naudojant, įrenginiai nuo kietų paviršių pašalina iki 99,999% apgaubtų virusų*, tokių kaip koronavirusas ar gripas, ir 99.99% įprastų namų bakterijų*. Kadangi šiuo metu dezinfekavimo priemonės pirmiausia teikiamos ambulatorinei ir stacionariai priežiūrai, garų valytuvai gali svariai prisidėti prie bendros higienos – tiek privačiuose namų ūkiuose, tiek komerciniais ir pramoniniais tikslais. 

  

*Testai parodė, kad Kärcher garų valytuvais valant vienoje vietoje 30 sek. su maksimaliu garų srautu, 99,999% apgaubtų virusų, tokių kaip koronavirusas ar gripas (išskyrus Hepatitis-B virusą) gali būti pašalinami nuo įprastų kietų lygių buities pavršių (bandymo mikrobas: Modified-Vaccinia-Ankara-Virus). 

**Kruopščiai valant su Kärcher garų valytuvu, 99.99% visų įprastų namų bakterijų gali būti sunaikinamos nuo įprastų kietų lygių buities paviršių, jei valymo greitis bus ne didesnis kaip 30 cm/s su maksimaliu garų srautu (bandomasis mikrobas: Enterococcus hirae). 99.999% su profesionaliais garų valytuvais SG(V) pagal EN 16615:2015-06, PVC grindys, bandomasis mikrobas: Enterococcus hirae ATCC 10541.


Laboratoriniai tyrimai

Apgaubtus virusus, tokius kaip koronavirusas SARS-CoV-2, galima neutralizuoti su aukšta temperatūra. Kadangi virusai nėra mikrobai ar gyvi organizmai, ekspertai taip pat kalba apie virusų inaktyvavimą. Laboratorijoje, ant kieto paviršiaus buvo paskirstytas sertifikuotas bandymo virusas (Modified-Vaccinia-Ankara-Virus), kuris yra būdingas apgaubtiems virusams. Tada ši sritis buvo nuvalyta su garų valytuvo rankiniu antgaliu ir tinkama mikropluošto šluoste. Įrodyta, kad esant didžiausiam garų slėgiui ir 30 sek. valymo trukmei vienoje srityje, virusų kiekį galima sumažinti iki 99.999%. 

Kärcher patikrino buitinius garų valytuvus, taip pat ir profesionaliam naudojimui skirtus įrenginius. Nesvarbu, ar garai gaminami katile, ar vandens šildytuve, tai neturi įtakos kovai su virusu; abi technologijos laboratorijoje pasiekė palyginamą rezultatą.

Karcher_SG (1)

Kaip atsirado Koronavirusas?

2020 m. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė COVID-19 pandemiją. Plaučių ligą sukelia koronavirusas SARS-CoV-2. Priešingai nei epidemijos metu, pandemijoje infekcinės ligos pasireiškimas nėra lokalizuotas ir gali plisti visame pasaulyje, kaip tai galima matyti šiuo metu. Koronaviruso infekcija pasireiškia į gripą panašiais simptomais, tokiais kaip kosulys, karščiavimas, raumenų skausmas, kaulų laužymas ir nuovargis. Taip pat galimos kvėpavimo problemos, kaklo, galvos ir galūnių skausmai, pykinimas, viduriavimas ir šaltkrėtis. Ligos eiga yra labai individuali ir labai skiriasi. Galimas ir ligos progresavimas be simptomų, taip pat sunki pneumonija su plaučių nepakankamumu ir mirtimi. Tyrėjai daro prielaidą, kad koronos patogenas SARS-CoV-2 žmogui buvo perduotas iš laukinio gyvūno, maisto turguje Kinijos mieste Uhane (Hubei provincija). Tačiau kuris gyvūnas yra pradinis viruso nešiotojas, dar nėra tiksliai išsiaiškinta. Šiuo metu daroma prielaida, kad patogenas pirmą kartą buvo perduotas šikšnosparnių kitiems gyvūnams ir vėliau pasklido tarp žmonių – greičiausiai valgant gyvūną, kuris buvo tarpinis patogeno SARS-CoV-2 nešiotojas ir kuris buvo parduodamas turguje.

 


Infekcinių ligų sukėlėjai

Infekcines ligas gali sukelti įvairūs patogenai, įskaitant virusus, bakterijas ar grybelius. 

Virusai, tokie kaip koronos virusas SARS-CoV-2, plika akimi nematomi ir yra tik apie 20–300 nanometrų dydžio. Jie įsiskverbia į gyvūnų, augalų ar žmonių ląsteles ir šias gyvas ląsteles naudoja kaip vadinamąsias šeimininko ląsteles. Net ir veikiami oro, kartais jie gali išgyventi labai ilgą laiką ir likti aktyvūs. Tačiau ilgalaikiam išgyvenimui, yra reikalingos naujos šeimininko ląstelės - jei jos nerandamos, virusai anksčiau ar vėliau miršta.

Ne visi virusai sukelia ligas. Mūsų imuninė sistema dažnai greitai reaguoja ir nedelsdama kovoja su įsibrovėliais. Virusai organizme pradeda daugintis iškart po infekcijos. Vaistai yra ribota pagalba kovojant su virusais, o antibiotikai virusinėms ligoms yra neveiksmingi. Yra antivirusinių vaistų, kurie padeda tik nuo tam tikrų virusų rūšių. Kadangi virusai (pavyzdžiui, gripo) gali keistis, jie lengviau įveikia organizmo apsaugą. Žmogus įgauna imunitetą tik tada, kai jo kūnas susiduria su patogenu ir jį įveikia. Tačiau net ir įveikus ligą, imunitetas ne visada užtikrinamas. Virusai neturi savo metabolizmo.

 

Bakterijos, palyginti su virusais yra daug didesnės. Jos yra maždaug 0,1 iki 700 mikrometrų dydžio, vienaląsčiai savarankiški organizmai. Jos taip pat turi savo genetinę medžiagą ir medžiagų apykaitą. Bakterijų yra visur - ore, vandenyje, maiste ir pan. Panašiai kaip virusai, bakterijos aplinkoje ar pačiame kūne gali išgyventi labai ilgą laiką, dažnai savaites, kartais net mėnesius. Jos yra labai lengvai prisitaikančios ir gali daugintis įvairiomis sąlygomis. Tik vienas procentas visų bakterijų sukelia ligas žmonėms. Pavyzdžiui, jos gyvena žmogaus žarnyne, odoje ar burnos ertmėje. Tie, kurie nori pašalinti bakterijas, gali naudoti aukštą temperatūrą (pavyzdžiui, valydami garais) arba chemines medžiagas, tokias kaip alkoholis, aldehidai ar chloras. Žmogaus kūne, kaip gydymo dalis dažnai naudojami antibiotikai. Jie neleidžia bakterijoms daugintis ar net sunaikina. 

Grybelis ant žmogaus odos ar kūno atsiranda gana natūraliai. Yra tik kelios grybelių rūšys, sukeliančios žmonių ligas, pavyzdžiui odos grybeliis, mielės ar kai kurie pelėsiai. Šie grybai gerai jaučiasi visur, kur drėgna: vonios kambariuose, nišose, ant drėgnų sienų ar gėlių vazonuose. Maisto produktai, tokie kaip duona, bulvės ar miltai, taip pat gali būti grybelių auginimo vieta. Jų galima rasti net minkštuose balduose ir patalynėje. Mielinis grybelis priklauso natūraliai mūsų odos florai. Jis gyvena odoje ir maitinasi negyvomis audinių dalelėmis. Grybai prasiskverbia į žmogaus kūną tik tuo atveju, jei yra pažeistas natūralus odos barjeras arba susilpninta imuninė sistema. Grybelių sukeltos ligos vadinamos mikozėmis. Dažniausiai yra pažeidžiama oda, nagai ar gleivinė. Vidaus organai, pavyzdžiui, plaučiai, grybelių paveikiami retai. Bet jei tai atsitiktų, jie gali padaryti didelę žalą.


Kaip perduodamas koronavirusas SARS-CoV-2?

Lašeliniu būdu:

Remiantis dabartinėmis žiniomis, koronos patogenas SARS-CoV-2 pirmiausia perduodamas vadinamuoju lašeliniu būdu. Kosintys ir čiaudintys žmonės platina patogenus ore. Kiti žmonės įkvepia šių patogenų ir, blogiausiu atveju, taip pat užsikrečia.

Netiesiogiai:

Netiesioginis viruso pernešimas taip pat yra įmanomas. Žmonės, kurie nusikosėjo ar nusičiaudėjo į delną, liečia įvairius objektus, pavyzdžiui durų rankenas, mobiliuosius telefonus, kėdžių atlošus. Virusai gali išsilaikyti paviršiuje ir taip pasiekti sveikus žmones, kurie prisiliečia prie tų pačių paviršių.  

Kontaktinis būdas:

Prisilietimai taip pat gali būti virusinių ligų plitimo būdas. Pavyzdžiui, net mažiausi, užteršti žmogaus išmatų likučiai gali pasiekti sveiką žmogų per nešvarias rankas. Infekcija taip pat įmanoma jei patogenas patenka į kūną per akis, gerklės ir nosies gleivinę ar viršutinius kvėpavimo takus, pavyzdžiui per bučinį. Dar nėra galutiniai išaiškinta, ar SARS-CoV-2 plinta kontaktiniu būdu, tačiau viena iš efektyviausių priemonių užkirsti tam kelią yra krupštus rankų plovimas įprastu muilu. 

 

Hand hygiene

Kaip galite apsaugoti save ir kitus?

Kadangi šiuo metu dar nėra vakcinos nuo koronaviruso, labai svarbu laikytis įprastų higienos taisyklių - tiek privačioje aplinkoje, tiek ir viešose vietose. 

  • Venkite rankomis liesti veidą
  • Reguliariai plaukite rankas muilu ir naudokite dezinfekcinę priemonę (ypač keliaujant) 
  • Jeigu sergate, naudokite veido kaukę - įsitikinkite, kad ji jums tinka
  • Naudokite vienkartines servetėles ir jas meskite į šiukšliadėžč su dangčiu 
  • Venkite kontakto su sergančiais žmonėmis 
  • Laikykitės kosulio bei čiaudulio etiketo: tai darykite laikydamiesi bent vieno metro atstumo nuo kitų žmonių, kosėkite ar čiaudėkite į rankos sulenkimą ties alkūne ir nusisukite nuo kitų žmonių
  • Jei jaučiate kvėpavimo takų sutrikimus ar į gripą panašius požymius, likite namuose 
  • Būtina užtikrinti erdvinę atskirį, jeigu tuose pačiuose namuose serga kitas asmuo 
  • Reguliariai vėdinkite patalpas ir naudokite oro valytuvus 
  • Jeigu yra galimybė, dirbkite iš namų ir venkite verslo kelionių 
  • Venkite kontakto, ypatingai su vyresnio amžiaus ar chroniškų ligų turinčiais asmenimis
  • Laikykitės 2 - 2,5 metrų atstumu nuo kitų žmonių, ypatingai tų, kurie serga
  • Pamirškite rankų paspaudimus ir apsikabinimus 
  • Laikykitės kosulio bei čiaudulio etiketo: tai darykite laikydamiesi bent vieno metro atstumo nuo kitų žmonių, kosėkite ar čiaudėkite į rankos sulenkimą ties alkūne ir nusisukite nuo kitų žmonių
  • Reguliariai dezinfekuokite paviršius (automobilių vairus, durų rankenas, mobiliuosius telefonus ir pan.) 
  • Susilaikykite nuo asmeninių atostogų kitose šalyse
  • Jeigu įmanoma, venkite viešojo transporto 
  • Venkite didelių susibūrimų ir renginių 
  • Apsipirkinėkite ne piko valandomis, naudokitės pristatymo į namus ar atsiėmimo punktus paslaugomis