DRAMBLIŲ UŽKALBĖTOJAS

Švelnių Tailando milžinų gyvenimas

Kai drambliai mato vandenį, jiems nėra jokių kliūčių jį pasiekti! Prieš kelias akimirkas būrys laisvai vaikštinėjo palei ežerą ir staiga jie atakuoja krantą ir įsimeta į vėsų vandenį. „Maudynių laikas yra aukščiausias dienos taškas mūsų augintiniams“, – aiškina Somčatas Changkarnas (Somchat Changkarn). Tajų mahutas Tailando dramblių apsaugos centre (TECC) Lampange dirba 17 metų. Kad Centro lankytojams būtų lengviau, šis 40-metis sutrumpintai vadinamas Dangu. Jis turi du vaikus ir dabar yra vyriausiasis mahutas, su savo komanda prižiūrintis 111 dramblių. Centras yra maždaug 80 km į pietryčius nuo provincijos sostinės Čiang Mai (Chiang Mai), Tailando šiaurėje. Centras apima didelę laukinę teritoriją, pilną miškų ir vešlių, žalių kalvų, veisimo stotį ir dramblių ligoninę bei lankytojų centrą ir mahutų mokyklą.

Mahutai yra mokomi būti dramblių piemenimis, gebančiais valdyti šiuos pilkus milžinus paprastomis komandomis, gestais ir prisilietimais. „Niekas dramblių nepažįsta taip, kaip patyręs mahutas“, – sako Dangas. „Mes galime tiksliai perskaityti jų kūno kalbą ir suprasti, kaip gyvūnai jaučiasi, ko jiems reikia. Jie taip pat mums pasako, kada laikas atsigaivinti ežere. Jie tampa neramūs ir taip mums parodo, kad laikas keliauti prie vandens“.

Turškimasis ežere yra odos priežiūra

Maudynės drambliams nėra tik atsivėsinimo būdas. Daug svarbiau yra vandens poveikis jų odai. „Štai kodėl maudymasis ežere yra jų kasdienybės dalis“, – aiškina Dangas. Čia drambliai nuplauna purvo sluoksnį, kuriuo jie pasidengia per keletą „smėlio vonių“. Jie naudoja smėlį norėdami apsisaugoti nuo saulės, nuo perkaitimo ir nuo dirginančių vabzdžių.“ 

Tailandas – dramblių namai

Kasdienis žmonių ir dramblių gyvenimas Tailande yra susijęs daugiausiai, kaip niekur kitur žemėje. Iki 1917 m. baltas dramblys buvo vaizduojamas net Nacionalinėje vėliavoje, simbolizuojant absoliučią šių gyvūnų monarchiją. Balto dramblio (dažnai albinoso ar „normalaus“ dramblio, turinčio mažiau pigmento ant ausų ar kaktos) gimimas buvo laikomas geru ženklu to meto valdovui. Net ir šiandien balti gyvūnai automatiškai pereina Tailando karališkosios šeimos nuosavybėn ir, pasak legendos, baltas dramblys buvo vienas iš gyvūnų, į kuriuos įsikūnija Buda. Daugelis taijų mano, kad šalies sienos vaizduoja dramblio galvą. „Kakta“ sudaro sieną su kaimyniniu Mianmaru šiaurėje, o nugara driekiasi iki Andamanų jūros vakaruose. 

Bedarbiai darbo gyvūnai Working animals with no work

Deja, šių švelnių milžinų istorija primena ir apie jų panaudojimą karuose, kuriuose jie buvo naudojami kaip „sunkieji arkliai“, norint iš tankių Tailando miškų ištraukti kelias tonas sveriančius medžių kamienus. 1989 m. Tailande tokia medienos ruoša tapo nelegali – tai reiškė, kad daugelis dramblių tapo pertekliniais. Nuo to laiko drambliai turėjo užsidirbti kaip atrakcija turistams ir gabenti poilsiautojus per džiungles įvairiuose žygiuose – dažnai gyvendami prastomis sąlygomis. Laimei, mąstysena šiuo klausimu keičiasi jau kuris laikas: Tailando vyriausybė didžiulius žemės plotus paskelbė saugomomis teritorijomis, skatina ekologišką turizmą ir aktyviai didina informacijos sklaidą. Būtent todėl didžiulė ekspertinė mahutų patirtis yra itin svarbi. Nacionaliniame Dramblių Institute (NEI), kuris yra Tailando Dramblių Apsaugos Centro Lampange dalis, mahutai drauge su dramblių apsaugos programos vadovu Taweepoke Angkawanish rūpinasi sergančiais ar našlaičiais tapusiais drambliai, taip pat drambliais, kuriuos atidavė jų buvę savininkai. Šioje ligoninėje drabmliai gydomi nemokamai, ją finansuoja Tailando vyriausybė ir pajamos, gautos iš ekologinio turizmo Centro žemėje. Gydymo metu dramblį prižiūri jam priskirtas mahutas. „Pasveikimo laikotarpis dažnai trunka du ar tris mėnesius ir per tą laiką stengiamės kiek įmanoma daugiau išmokyti mahutus, kad būtų išvnengta dramblių sveikatos problemų ateityje“, - aiškina Taweepoke Angkawanish. „Mes jiems parodome, kaip tinkamai rūpintis drambliais“.

Higiena yra svarbus veiksnys dramblių laikymui.

„Drambliai dažnai suserga, nes yra laikomi nešvariose arklidėse“, - aiškina Dangas. „Jei gyvūnai ėda nuo nešvarių grindų, gali lengvai susirgti. Daugelis dramblių taip pat negauna tinkamos priežiūros. “ Gyvūnai turi būti švarūs, kad išgyventų. Lampange darbuotojai kasdien naudoja karšto vandens aukšto slėgio plovimo įrenginį, norėdami išvalyti dramblių tvartus ir atviras nešvarias vietas. Mažieji drambliai taip pat gauna švelnų dušą naudojant sodo žarną. „Daugelis dramblių savininkų nesupranta, kaip svarbu kiekvieną dieną valyti gyvūnų aplinką“, - pabrėžia Dangas.

Lampange jie naudojasi šios politikos nuoseklumo pranašumais. Kiekvienais metais gimsta iki dviejų dramblių, tai reiškia, kad Centras svariai prisideda prie šios gyvūnų rūšies išsaugojimo. „Tailandas be dramblių? Aš tiesiog neįsivaizduoju to“, - atvirai sako Dangas. „Man nėra gražesnio gyvūno už dramblį. Jie yra stulbinančiai protingi ir itin socialūs. Jie prižiūri vienas kitą ir kiekvienas dramblys turi savo unikalią asmenybę. Tai daro juos panašius į mus, žmones“.

PENKI FAKTAI APIE TAILANDĄ 

• Tailando karalystės plotas yra apie 513,115 km². Sostinė Bankokas.
• Tajai dievina savo karalių. Jo nuotraukų rasite visur. 
• Ši Pietryčių Azijos šalis ribojasi su Mianmaru, Laosu, Kambodža ir Malaizija. 
• Nacionalinis himnas grojamas kiekvieną dieną per Tailando televiziją, radijo kanalus ir viešuose pastatuose 8 val. ryto ir 6 val. vakaro. Išgirdę himną, žmonės akimirkai atsistoja arba sustoja – pireš grįždami į kasdienę rutiną. 
• Pagrindinis šalies pasėlis yra ryžiai.

Jums taip pat gali būti įdomu: