GYVENIMAS DIDŽIOJO LAIMIKIO BELAUKIANT
Iš nedidelio Škotijos kaimelio Pitenvimo uosto, Šiaurės jūros Forto užutėkyje, kasdien į jūrą išplaukia žvejai, tikėdamiesi omarų ir rudųjų krabų laimikio. Darbas sunkus, tačiau čionykščiai jo neišmainytų net ir į viso pasaulio turtus.
Meilė jūrai
Kad Nikas Irvinas galėtų pakelti savo „Avangardo“ bures, turėjo atlikti daugybę darbų: jis jau išvalė katamaraną, žuvų turguje nupirko naują masalą, patikrino kuro talpyklą ir, žinoma, pasidomėjo oro sąlygomis bei išstudijavo jūrų žemėlapį. Ant nudėvėtų kamufliažinių kelnių jis užsimovė storus guminius batus ir apsiavė neperšlampamas geltonas kelnes, o ant storos palaidinės su gobtuvu apsivilko mėlyną neperšlampamą striukę.
„Negaliu įsivaizduoti kitokio gyvenimo, būti kažkas kitas, o ne žvejys“, – sako 44 metų škotas, visą savo gyvenimą praleidęs Forto užutėkyje rytinėje Škotijos pakrantėje, daugiau nei valandos kelio atstumu nutolusioje nuo Edinburgo. Darbas biure? „Netikusi mintis“, – sako jis. Persikelti į didmiestį, pavyzdžiui, Edinburgą, Glazgą arba Aberdyną? „Ne – ten per daug žmonių, mažai vietos ir būčiau toli nuo šeimos. Tačiau, svarbiausia – šalia nebūtų jūros.“
Nikas visuomet svajojo būti žvejys
Tai buvo jo gyvenimas ir aistra nuo pat vaikystės. „Kai buvau dešimties ar dvylikos metų, prieš pamokas ir po jų jau plaukdavau žvejoti.“ Jis nepaveldėjo šios aistros sunkiam darbui iš tėvų. „Bet mano brolis irgi žvejys. Mes kartu turime penkis laivus,“ – sako Nikas.
Jie išplaukia į jūrą beveik kasdien, tiek vasarą, tiek ir žiemą. „Mes ilsimės savaitgaliais,“ – sako Nikas. Prie Šiaurės jūros krantų Nikas pastatė apie 400 omarų gaudyklių. Kasdien daugybė jų surenkamos, ištuštinamos ir pripildomos nauju masalu – iš tiesų varginantis darbas, kurį Nikas atlieka su savo komanda – Džošu ir Rodžeriu. „Kai jūra rami, čia yra gražiausia vieta pasaulyje,“ – energingai tvirtina Nikas. Tačiau dažniausiai čia siaučia vėjai, vėsu net ir šviečiant saulei, o jūra banguota. „Bet prie to greitai priprantama.“
Žiemą omarai nėra itin judrūs
Gaudyklės į jūrą nuleidžiamos skirtingose vietose. Laive esantis hidrolokatorius siunčia informaciją apie povandeninį dugną, nes gaudykles statyti geriausia ten, kur dugnas kalvotas. „Tokios vietos patinka omarams ir jie tiesiog sulenda į mūsų gaudykles,“ – aiškina Nikas. Tačiau viskas taip paprasta yra vasarą, kai vandens temperatūra pakyla per dešimtį laipsnių, net ir didesniame gylyje. „Žiemą omarai nustoja judėti,“ – sako Nikas. Nieko stebėtino – tuomet Šiaurės jūros vanduo retai kada sušyla iki trijų – keturių laipsnių, todėl vėžiagyviai yra išgyvenimo stadijoje.
Kai Nikas pasiekia vieną iš savo plūdurų, viskas vyksta labai greitai. Jis traukia virvę per didelę įrėžą. Rodžeris ir Džošas pasiruošę laukia narvų, kuriuos jų bosas ištraukia iš vandens. Jie užkeliami ant stalo ir, kol Rodžeris savo patyrusia akimi atrenka ruduosius krabus ir omarus, tinkamus keliauti į turgų, Džošas iš dėžės paima saują negyvų žuvų ir sukiša jas į nedidelius maišelius gaudyklėse.
Šis masalas turi privilioti vėžiagyvius. „Kai omaras, pamatęs gaudyklėje žuvį, įlenda į ją, jis nebegali išeiti atgal,“ – aiškina Nikas. Gaudyklės vidus yra tarsi mažas labirintas ir omarai negali ištrūkti iš galinės kameros.
Kol Rodžeris atgal į vandenį meta kartu su laimikiu patekusius pašaliečius – moliuskus, jūrų žvaigždes ar kitus jūrų sutvėrimus, Nikas į laivą ištraukia kitą gaudyklę, o Džošas padeda ištuštintą narvą šalia esančioje tuščioje vietoje. Taip gaudyklės kraunamos tol, kol surenkamas visas, vienoje vietoje sugautas laimikis.
Vasarą omarai tiesiog užplūsta gaudykles
„Vasarą mes pagauname apie 400 omarų per dieną, o kartais dar daugiau“, – sako Nikas. Taip yra todėl, kad Šiaurės jūroje ties Forto užutėkiu pilna šių kiaukutinių vėžiagyvių. Kiekvienas žvejys turi savo vietas, kuriose stato gaudykles. „Mes nestojame vienas kitam skersai kelio.“ Ir jiems to nereikia, nes krante visą laimikį jie perduoda kooperatyvui, kuris jį parduoda.
Nikas aiškina, kad daug omarų ir krabų yra tiesiai išsiunčiami į Aziją arba Ispaniją. Ten platintojai moka gerą kainą už laimikį iš Škotijos. Žuvis parduoti sunkiau. „Būtent dėl to omarai ir krabai yra mūsų specializacija – kitas laimikis nevertas tiek pastangų.“
Omarai parduodami tiesiai iš laivo
Vasarą net patys škotai mielai perka žvejų iš jūros pargabentus omarus. „Kartais žmonės mūsų laukia prieplaukoje ir perka omarus tiesiai iš laivo“. Tai ne problema, nes laimikio daugiau nei pakankamai. „Kartais gaudyklės būna tokios pilnos, kad šie jūros sutvėrimai įsitaiso vienas ant kito.“
Kai Nikas pasuka laivą link Pitenvimo, dviems jo pagalbininkams darbo diena baigiasi, tačiau kapitonas pargabena laimikį pirkėjams ir pradeda ruošti katamaraną kitai dienai. Uoste yra profesionali „Kärcher“ karšto vandens aukšto slėgio plovykla, kuri gerokai palengvina denio valymą. „Mes pirkome šį įrenginį su visa grupe ir tai buvo puiki investicija,“ – jis sako. Nikas plauna storas „Avangardo“ virves naudodamas šią įrangą, kuri gali įkaitinti vandenį iki 155 ºC temperatūros. Po ilgos dienos jūroje, virvės paruduoja, tačiau karšto vandens aukšto slėgio įrenginio vandens srovė jas išplauna iki spindėjimo. Kai laivas švarus, Nikas apžiūri molą. Su „Kärcher“ šluota jis surenka šiukšles, susikaupusias kraunant ir parduodant omarus bei krabus.
Aptaręs dienos įvykius su kolegomis žvejais, Nikas sustoja prie ledų kiosko promenadoje ir pasimėgauja skania ledų porcija. Tuomet jis grįžta namo pas žmoną ir dukrą. Dabar laikas ilsėtis.
Omarams patinka švara
Žvejyba – ne tik įtemptas darbas, bet ir švaros reikalaujantis darbas. Denis, loviai laimikiui, laivo korpusas, virvės ir, ypač, gaudyklės, turi būti švarūs. Nes omarai puikiai mato ir kai narvas neapaugęs dumbliais, jie gali iš tolo pastebėti jame esantį masalą – tai didžiulis privalumas.
5 FAKTAI APIE ŠKOTIJĄ
- Škotija 78,772 kvadratinių kilometrų ploto, sostinė – Edinburgas.
- „Hagis“ yra nacionalinis škotų patiekalas, tačiau ne kiekvieno skoniui: klasikinį šio patiekalo receptą sudaro avies skrandis, kimštas avies širdimi, plaučiais ir kepenimis.
- Škotija turi 800 islands, iš kurių 130 yra apgyvendintos.
- Daugelyje Škotijos vietų filmuotas garsus filmas „Haris Poteris“.
- 1824 m. škotų chemikas Čarlzas Makintošas išrato lietpaltį. Didžiojoje Britanijoje šis drabužis dažnai vadinamas tiesiog „mac“.
