ŠVARŪS NAMAI – TAI VISAME PASAULYJE SVARBUS GEROVĖS ELEMENTAS
Visame pasaulyje žmonės namams tvarkyti skiria kiek daugiau nei dvi valandas per savaitę. Tačiau valymo būdai labai skiriasi: nuo paprastos šluotos ar grindų plovimo šepečio iki valymo garais ar dalijimosi ruošos darbais su siurbliu robotu. Visgi visi sutinka, kodėl reikia švarinti namus – 94 proc. respondentų mano, kad švarūs namai yra svarbu.
Labiausiai švarą vertina brazilai (net 99 proc.), vokiečiai yra kažkur per vidurį. JAV viename namų ūkyje dulkėms ir pūkams valyti naudojama iki keturių dulkių siurblių. Ši ir kita įdomi informacija paaiškėjo 2018 m. atlikus „Kärcher namų tvarkymo tyrimą“.
Actas, valymas garais ir pan. – kiekvienoje šalyje namai tvarkomi vis kitaip
83 proc. vokiečių naudojasi elektriniais valymo prietaisais, ketvirtadalis JAV gyventojų tvarkydami namus kalbasi patys su savimi, o beveik pusei lenkų patinka garinis valytuvas – taigi skirtingose šalyse skiriasi ne tik valymo trukmė ir požiūris į valymo svarbą. Kiekvienoje šalyje namai tvarkomi kitaip.
Pokalbis su ekspertais – tvarkymosi įpročiai JAV ir Japonijoje
Japonų tvarkymosi moralė ir „greita namų ruoša“ JAV
2,47 žmogaus, 65 m2 būstas Tokijo regione ir augintinis vienoje iš penkių šeimų – taip atrodo statistinis vidutinis Japonijos namų ūkis. Už sostinės ribų esančio būsto plotas kiek mažesnis nei 110 m2. JAV namų ūkyje vidutiniškai gyvena 2,5 žmogaus, šeimai priklauso maždaug 220 m2 būstas, apie 70 proc. namų ūkių gyvena augintinis, dažniausiai šuo arba katė, kaip ir Japonijoje. Dvi šalys, du skirtingi gyvenimo būdai – tai viena iš priežasčių, kodėl JAV ir Japonijos tvarkymosi įpročius verta patyrinėti išsamiau. Kalbantis su „Kärcher“ atstovais Kenji Asaki iš Japonijos ir Danu Hayesu iš JAV svarbiausias klausimas buvo: „Kaip namai tvarkomi skirtingose Ramiojo vandenyno pusėse?“
Apklausa atskleidė, kad Japonijai būdingi du kraštutiniai rezultatai: šioje šalyje labiausiai mėgstamos technologijos, tačiau tvarkymuisi skiriama mažiausiai laiko. Kaip galite tai paaiškinti?
Kenji Asaki: Tvarkymasis mūsų šalyje yra vienas svarbiausių namų ruošos darbų – apklausa atskleidė, kad 40 proc. japonų namus tvarko kasdien, o dar 40 proc. – kas antrą arba trečią dieną. Švarinantis dažniau, šiam darbui prireikia mažiau laiko. Be to, prieš įeidami į namus mes nusiauname – tai irgi svarbus veiksnys, padedantis pasiekti, kad grindys išliktų kuo švaresnės. Be abejo, mes, japonai, labai mėgstame technologijas, taigi logiška, kad namuose naudojame daug elektrinių prietaisų. Dažniausias toks prietaisas yra dulkių siurblys, tačiau vis labiau populiarėja siurbliai robotai.
Ar JAV taip pat įprasta „nuolat tvarkytis“?
Danas Hayesas: JAV, kaip ir Japonijoje, esame linkę butus ir namus nuolat tvarkyti visą savaitę – mūsų šalyje paplitęs vadinamasis greitasis valymas. Jis gali būti įvairus ir paprasčiausiai susijęs su tuo, kad daugelyje namų ūkių visi nariai eina į darbą, taigi nori turėti laisvą savaitgalį, per kurį galėtų pailsėti. JAV labai populiarios grindų plovimo šluotos, o kalbant apie elektrinius prietaisus, daugiausia parduodama dulkių siurblių.
Ar tai reiškia, kad abiejose šalyse populiari grindų danga yra kilimai?
Danas Hayesas: Tai tikrai galima pasakyti apie JAV. Šiaurės amerikiečiai mėgsta kilimus, ir dėl geresnių, patvarių medžiagų šie tampa vis populiaresni. Šiuo metu kilimai yra dažniausia grindų danga, po jų eina parketas ir keraminės plytelės. Be to, amerikiečiai pirmenybę teikia šiltai ir jaukiai atmosferai, o ją padeda sukurti kilimai, ypač svetainėse ir miegamuosiuose.
Kenji Asaki: Šiandien beveik kiekvienuose namuose galima rasti medines kietmedžio grindis. Japonijai taip pat būdingi tatamiai, pagaminti iš supintų arba presuotų ryžių šiaudų ir klojami atskirai, dažniausiai poilsio erdvėje.
Ar tai reiškia, kad Japonijoje, panašiai kaip ir JAV, vyrauja didelės atvirojo plano virtuvės?
Kenji Asaki: Šiuo metu daugelio japonų būstams būdinga erdvė, jungianti gyvenamąjį kambarį, valgomąjį ir virtuvę. Ši patalpa taip pat dažniausiai lankoma ir daugiausiai valoma. Tradicinis metų pabaigos tvarkymasis, kuris Japonijoje vis dar labai paplitęs, taip pat pradedamas nuo virtuvės. Be to, svarbi vieta tvarkymosi darbotvarkėje tenka ir vonios kambariui.
Japonijoje žmonės įpratę nusiauti batus. Kokius dar išskirtinius japonų tvarkymosi įpročius galėtumėte paminėti?
Kenji Asaki: Manau, šis faktas daro įtaką valymo įpročiams, nes grindų nesuteršia smėlis ar purvas. Be to, mes labai daug dėmesio skiriame tvarkai už namų sienų – tikriausiai beveik niekam neateitų į galvą gatvėje išmesti šiukšlę. Tvarkymasis taip pat turi moralinį aspektą: tai ne tik būdas palaikyti švarą, bet ir ugdymo dalis. Pavyzdžiui, į mokyklos taisykles įtraukta pareiga sutvarkyti klasę.
O ką galima pasakyti apie JAV? Ar tiesa, kad jūs nesivaržote įsigydami buitinius prietaisus?
Dan Hayes: JAV būstas paprastai išsidėstęs per kelis aukštus, taigi neretai pasitaiko, kad viename namų ūkyje yra ne vienas, ne du, o net keturi skirtingi dulkių siurbliai. Kiekviename aukšte yra bent po vieną siurblį, be to, jie pritaikyti skirtingiems poreikiams, pavyzdžiui, tai gali būti kasdieniam valymui skirtas siurblys robotas ir sausojo bei drėgnojo kilimų valymo įrenginys. Beje, šie giluminiam kilimų valymui skirti prietaisai su purškimo funkcija užima trečią vietą populiariausių JAV valymo prietaisų sąraše. Mūsų namai paprastai gana dideli, tad juose pakanka vietos daugybei prietaisų.